Siekdami užtikrinti efektyvesnį interneto svetainės veikimą, naudojame slapukus. Tęsdami naršymą interneto svetainėje sutinkate, kad Jūsų kompiuteryje būtų įrašomi slapukai.

Alternatyvios Kalėdos pasitinka buvusio Lukiškių kalėjimo kieme

Nuo 1902 m. iki šių dienų Vilniaus centre stovėjęs Lukiškių kalėjimas kalėdiniu laikotarpiu atveria savo vartus į išskirtinės, tik kalėjimams būdingos, architektūros pasaulį, nutvieskiant komplekso kiemą ryškiomis ir spalvingomis šventinėmis šviesomis. Šį šventinį sezoną smalsuolių ir alternatyvių Kalėdų gerbėjų laukia tikrai neįprasta kalėdinė dovana – kyštelėti nosį į dar neseniai buvusią uždarą teritoriją.

Išskirtinė kalėdinė instaliacija

Pasinaudokite unikalia proga pamatyti naują veidą įgaunantį buvusio Lukiškių kalėjimo kompleksą. Ir nepamirškite įsiamžinti, nes kito tokio įspūdingo reginio tokioje neįprastoje vietoje gali tekti laukti dar ilgai. O fotografuoti išties bus ką – šventiškai papuoštą ne tik buvusį kalėjimą, bet ir visą jo teritoriją. Tikrai norėsis įamžinti šviesos instaliacijos transformuotą erdvę, kurią instaliacijos šviesa pavers ypatinga vieta. Be šviesos instaliacijų, lankytojai pamatys vandens skulptūra bei išskirtines supynes.

Reginio data: Gruodžio 20 – Sausio 5 dienomis (išskyrius Gruodžio 23-24 ir Gruodžio 30-31)

Lukiškių kalėjimo komplekso istorija

Dar visai neseniai Lukiškių kalėjimas buvo seniausias veikiantis kalėjimas Lietuvoje. Čia kalėjo Izraelio ministras pirmininkas, Nobelio taikos premijos laureatas Menachemas Beginas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Jonas Vileišis.

Pirmieji kaliniai į Lukiškių kalėjimą, pastatytą pagal architekto akademiko G. Trambickio eskizą, atkelti 1904 m. birželio 26 d. Kalėjimas savo funkcijos neprarado nei per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinį karą, nei sovietiniu laikotarpiu, nei Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Kalėjimo durys užsivėrė tik praėjus 115 metų. Čia buvo kalinami kriminaliniai nusikaltėliai, politiniai kaliniai, iš tremties pabėgę  į šalies istoriją įėję asmenys.

Tikriausiai garsiausią Lukiškių kalėjimo sąlygų aprašymą galima rasti čia pora savaičių kalėjusios lietuvių rašytojos Žemaitės (Julijos Žymantienės) apsakyme „Kalėjime“.

Jau uždaryto kalėjimo sienos  saugo architektūros paveldą, dailės kūrinius ir mena ilgą kalėjimo istoriją. Kadangi kalėjimas buvo pastatytas dar Rusijos imperijos laikais, jo teritorijoje puikavosi prašmatni Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvė, kurią puošė paveikslai, kilimai, garsių tapytojų ikonos.  Katalikai ir žydai taip pat nebuvo pamiršti – turėjo savo maldos vietas.

Kalėjimo kompleksui priklauso ir kalėjimo ligoninės pastatas, kuriame buvo gydomas ir LSSR KGB tardytojų suluošintas partizanų vadas, generolas Adolfas Ramanauskas-Vanagas.