Siekdami užtikrinti efektyvesnį interneto svetainės veikimą, naudojame slapukus. Tęsdami naršymą interneto svetainėje sutinkate, kad Jūsų kompiuteryje būtų įrašomi slapukai.

Ką slepia gražiausios Vilniaus bažnyčios?

Pažvelgę į Vilnių iš paukščio skrydžio pamatysite, kad tarp raudonų Senamiesčio stogų sublyksi bažnyčių kryžiai ir kupolai. Vilniuje yra per 40 bažnyčių, kurių sienos slepia ypatingas istorijas, stebuklus, ir išskirtinį grožį. Atrodo, kad įžengus iš gatvės patenkame į kitą pasaulį – nuščiuvusius miesto garsus pakeičia ramybė ir nauji atradimai. Todėl eidami pro šalį ne tik pasigrožėkite fasado architektūra, bet ir užsukite pažiūrėti, kokius lobius slepia šios 8 Vilniaus bažnyčios.

Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika, Katedros a. 2

Vilniaus arkikatedra bazilika Daugiau nei šešis šimtmečius skaičiuojanti svarbiausia Lietuvos katalikų šventovė, Lietuvos krikšto simbolis. Šioje šventovėje saugoma daugybė religinių, meno ir istorinių vertybių, o Katedroje esanti Kazimiero koplyčia – vienas gražiausių ankstyvojo baroko pavyzdžių. Požemiuose išlikę seniausi XIII – XV a. mūrai ir XIV amžiuje nutapyta seniausia Lietuvos freska, kurioje vaizduojamas Kristaus nukryžiavimas. Šiandieninį vaizdą Katedra įgavo 1801 m., kai ją rekonstruoti ėmėsi architektas Laurynas Stuoka-Gucevičius. 1931 m. įvykus didžiausiam potvyniui, Katedros aikštė ir rūsiai buvo apsemti vandens – potvyniui atslūgus, vykdant restauraciją buvo rasti karaliaus Aleksandro bei Žygimanto Augusto žmonų – Elžbietos ir Barboros Radvilaitės palaikai, kurie ir šiandien ilsisi požemiuose. 1985 m. Katedros sienoje rastas įspūdingas LDK laikų lobis, dabar eksponuojamas Bažnytinio paveldo muziejuje.

Mišios vyksta lietuvių ir lotynų kalbomis. Bažnyčia atidaryta 7.30-19.00 val.

Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia, Antakalnio g. 1

Viena gražiausių pasaulyje tituluojama bažnyčia iš išorės neatrodo ypatingai išskirtinė. Tradicinė barokinio stiliaus dvibokštė bažnyčia pastatyta XVII a. didiko Myklo Kazimiero Paco lėšomis. Tačiau pravėrus bažnyčios duris paaiškėja, kodėl čia plūsta ne tik piligrimai. Sienos ir lubos, papuoštos net 2000 statulų, freskų ir reljefinių paveikslų sukuria nežemišką pasaulį. Kvapą gniaužia nuo kupolo nusileidęs įspūdingas Nojaus laivą vaizduojantis sietynas. Keturiose bažnyčios koplyčiose stovi po keturias dideles dorybes simbolizuojančias figūras. O čia esantys Šv. Marijos ir „Vilniaus maro“ paveikslai vadinami didžiaisiais stebuklais. Bažnyčia ypatinga dar ir tuo, kad ji – viena iš nedaugelio, veikusių ir sovietiniu laikotarpiu.

Mišios vyksta lietuvių ir lenkų kalbomis. Bažnyčia atidaryta 7:00-9:00 val. ir 15:00-18:30 val. darbo dienomis, 6:30-18:45 val. savaitgaliais.

Šv. Onos bažnyčia, Maironio g. 8

Legendomis apipinta XVI a. bažnyčia – viena didžiausių Vilniaus Senamiesčio puošmenų. Iš tolo bažnyčia primena maldai suklupusį ir rankas iškėlusį žmogų, o įsižiūrėjus į pagrindinį fasadą, išryškėja Gedimino stulpų forma. Šv. Onos bažnyčios statybai buvo panaudotos net 33 formų plytos. Prie bažnyčios taip pat stovi XIX a. pastatyta neogotikinė plytų mūro varpinė. Bažnyčia buvo restauruota ne kartą, tačiau jos išorė išliko nepakitusi nuo pastatymo laikų. Deja, kai 1812 m. prancūzų kariuomenė rekvizavo bažnyčią, vidus buvo suniokotas – čia buvo laikoma amuniciją ir karo belaisviai. Todėl šiandien originalios puošybos nebeišvysite. Laimei, pasauliniai karai pasigailėjo fasado – prie bažnyčios 1914 m. nukrito dvi aviacinės bombos, tačiau sprogimas nepasiekė sienų.

Mišios vyksta lietuvių kalba. Bažnyčia atidaryta 16:30-19:15 val. darbo dienomis, 10:30-19:15 šeštadienį, 9:30-17:00 val. sekmadienį

Vilniaus šv. Jono Krikštytojo ir šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia, Šv. Jono g. 12

Žvelgiant į Vilniaus Senamiesčio stogų liniją iš tolo matyti taip vadinamos Šv. Jonų bažnyčios varpinės bokštas – aukščiausias pastatas Senamiestyje. XV a. pastatyta bažnyčia yra Vilniaus universiteto komplekso dalis. Įspūdingas bažnyčios interjeras žavi vienintele Lietuvoje ir Baltijos šalyse dešimties presbiterijos altorių kompozicija. Centrinėje navoje, prie piliorių, stovi 18 skulptūrų, iš kurių net 12 vaizduoja šventuosius Jonus. Kadangi bažnyčia – universiteto dalis, nuo senų laikų čia vyko ne tik pamaldos, bet ir vykdavo spektakliai, buvo ginamos disertacijos, sutinkami karaliai. Šiandien čia įteikiami diplomai absolventams, rengiami įvairūs koncertai, festivaliai. Šiltuoju metų laiku verta pasikelti į bažnyčios varpinėje, 45 metrų aukštyje įrengtą apžvalgos aikštelę, nuo kurios – visas Senamiestis kaip ant delno. Varpinės apačioje apžiūrėsite Fuko švytuoklę ir nediduką universiteto muziejų.

Bažnyčią apžiūrėti galima įsigijus 1,5  Eur kainuojant5 bilietą apsilankyti VU architektūriniame ansamblyje. Įėjimas į Šv. Jonų bažnyčios varpinę kainuoja: suaugusiems – 3 Eur, studentams, moksleiviams ir pensininkams – 1,5 Eur. Varpinėje apsilankyti galima nuo gegužės iki rugsėjo mėn., darbo laikas: pirmadieniais – sekmadieniais 10–18.30 val.

Šv. Kotrynos bažnyčia, Vilniaus g. 30

Gausiai dekoruota XVIII a. bažnyčia – tikras vėlyvojo baroko perlas. prieš 300 m. Šv. Kotrynos bažnyčia žymėjo miesto ribą, o šiandien ji – pačioje Senamiesčio širdyje. Šalia bažnyčios iš vieno šono glaudžiasi koplyčia, o iš kito – benediktinių vienuolyno ansamblis.  Antrojo pasaulinio karo metu ir po jo bažnyčia ir vienuolynas smarkiai nukentėjo, o sovietmečiu bažnyčioje buvo sandėlis. Lankytojams bažnyčia duris atvėrė kaip koncertų salė 2006 m. Todėl bažnyčios vidų galima apžiūrėti tik čia vykstančių koncertų metu – romantiška kamerinė aplinka ir ypatinga akustika sulaukia daugelio atlikėjų dėmesio.

Vilniaus Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos koplyčia, Aušros Vartų g. 14

Aušros vartai – viena svarbiausių istorinių ir religinių vietų Vilniuje, tiesa, neaišku, kada jie įgavo šį pavadinimą. Pradžioje tai buvo tik vieni miesto vartų, bet XVI a. atiduoti karmelitams Aušros vartai tapo Dievo Motinos koplyčia. Čia saugomas stebuklais garsėjantis Švč. Mergelės Marijos paveikslas. XVII a. pirmoje pusėje nutapytas, vėliau auksuoto sidabro aptaisais papuoštas paveikslas vilioja žmones iš viso pasaulio, daugybė jų, siekdami išgyti, palieka votus. Paveikslą aplankė popiežius Jonas Paulius II ir popiežius Pranciškus. Koplyčia buvo statoma taip, kad tikintieji galėtų melstis prie paveikslo gatvėje, todėl pakanka tik pakelti akis praeinant gatve ir atsivers įspūdingas vaizdas.

Mišios vyksta lietuvių ir lenkų kalbomis. Bažnyčia atidaryta lapkričio – balandžio mėn.: 7:00-19:00 val., gegužės – spalio mėn.: 6:00-19:00 val.

Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčia, Šv. Mikalojaus g. 4

Tykioje Senamiesčio gatvėje slepiasi seniausia mūrinė Vilniaus bažnyčia, pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta Lietuvos krikšto metais – 1387-aisiais. Įsteigta dar LDK kunigaikščio Gedimino laikais į Lietuvą pakviestiems Hanzos sąjungos miesto amatininkams XVI a. bažnyčia įgavo vėlyvosios gotikos bruožų, o po gaisro XVIII a. atsirado baroko altoriai ir bokštas. 1901-1939 m. tai buvo vienintelė Vilniuje, kurioje pamaldos vykdavo lietuvių kalba. Taip pat ji buvo ir lietuvių kultūros centras. Šventoriuje pastatytas paminklas Šv. Kristoforui, Vilniaus miesto globėjui. Tai viena iš trijų Vilniaus mieste esančių šventojo skulptūrų.

Mišios vyksta lietuviškai, su vertimu į gestų kalbą. Bažnyčia atidaryta 15:30-18:30 val. darbo dienomis ir 7:15-15:00 val. sekmadienį.

Šv. Kazimiero bažnyčia, Didžioji g. 34

XVII a. pastatyta šv. Kazimiero bažnyčia – vienas gražiausių baroko paminklų Vilniuje. Ant 40 m aukščio ir 17 m skersmens kupolo iškeltas Lietuvos didžiojo kunigaikščio karūnos formos žibintas matomas iš tolo. Ištaigingame viduje ištapytos šv. Kazimiero gyvenimą vaizduojančios freskos, trys vėlyvojo baroko stiliaus dirbtinio marmuro altoriai.  Kurį laiką bažnyčia priklausė stačiatikiams, kurie pakeitė bažnyčios išvaizdą, uždengdami bokštus ir kupolus svogūno formos šalmais, tačiau 1925 m. bažnyčia restauruota atkuriant originalią išvaizdą.1991 m. Šv. Kazimiero bažnyčioje po didžiuoju altoriumi buvo rasta XVII a. kripta su unikaliais piešiniais ant sienų.

Mišios vyksta lietuvių ir rusų kalbomis. Bažnyčia atidaryta gegužės – rugsėjo mėnesiais, 11:00 – 19.00 val. darbo dienomis, 8:00 – 19:00 sekmadieniais.