Siekdami užtikrinti efektyvesnį interneto svetainės veikimą, naudojame slapukus. Tęsdami naršymą interneto svetainėje sutinkate, kad Jūsų kompiuteryje būtų įrašomi slapukai.

PATIRK SAVĄJĄ PILIGRIMYSTĖS ISTORIJĄ

2D1A1409-EditVILNIUS – GAILESTINGUMO MIESTAS

Beveik visą Lietuvos istoriją galima papasakoti bažnyčiomis, tad nenuostabu, kad piligrimystė Lietuvoje turi gilias tradicijas. Jau daugiau nei 400 metų prie Aušros Vartų Marijos paveikslo susitinka piligrimai melsti Marijos globos, pagalbos ar padėkoti už patirtas malones.

Šiandien Vilniuje per metus apsilanko apie 30 tūkst. piligrimų iš viso pasaulio. Čia besidriekiantis Gailestingumo kelias supažindina su ypatingais Vilniuje gyvenusių Šv. Faustinos ir pal. kun. Mykolo Sopočkos darbais, skleidžiant Dievo gailestingumo žinią pasauliui.

Piligriminės vietos skatina pažinti miestą per jo sakralų paveldą. Vilnius – ypatingas, nes siaurose senamiesčio gatvelėse aiškiai matyti pagrindinės krikščionių konfesijos: čia glaudžiasi katalikų, rusų ortodoksų, liuteronų, graikų apeigų katalikų maldos namai.

Šiuo maršrutu kviečiame prisiliesti prie šventų Vilniaus vietų, pajusti Dievo gailestingumą, įsikvėpti pačius atlikti septynis gailestingumo darbus kūnui ir sielai. Net aplankę vos vieną ar kelias šventas vietas, pajusite, kaip dvasia pakylėja, kaip stiprėja viltis. Pažinkite Vilnių – gailestingumo miestą.

GAILESTINGUMO KELIU

Dievo Gailestingumo šventovė

Po sudėtingų istorijos vingių nuo 2005 m. baltulėlėje Dievo Gailestingumo šventovėje garbinamas tikintiesiems ypač svarbus Dievo Gailestingumo paveikslas. Malonėmis garsėjantį paveikslą pagal šv. Faustinos regėjimus 1934 m. Vilniuje nutapė Eugenijus Kazimirovskis. Mažos paveikslėlio kopijos netruko pasklisti po pasaulį. Šiandien – tai vienas labiausiai atpažįstamų ir gerbiamų Katalikų bažnyčios paveikslų. Dėl jo piligrimai įveikia tūkstančius kilometrų.

Dievo Gailestingumo šventovėje gaukite Jėzaus palaiminimą – paveiksle Išganytojas pakelta dešine ranka laimina visus juo pasitikinčius, o kairiąja liečia savo drabužį ties Švč. Širdimi, išliedamas savo malones, apvalydamas ir įkvėpdamas sielai gyvybės.

Piligrimai čia laukiami visada – šventovėje visą parą vyksta Švč. Sakramento adoracija.

Šv. Faustinos namelis

Dievo gailestingumo apaštalė ses. Faustina Kovalska Gailestingumo Motinos seserų kongregacijos vienuolyne Vilniuje gyveno 1933–1936 m. Čia ji patyrė daugybę Jėzaus apsireiškimų, per kuriuos jos buvo prašoma perduoti pasauliui Dievo gailestingumo žinią. Viniuje ses. Faustinai buvo padiktuotas Gailestingumo vainikėlis. Šiame mieste ji sutiko pal. kun. Mykolą Sopočką, kuris jai padėjo įgyvendinti Jėzaus prašymus. Kunigo iniciatyva Vilniuje buvo nutapytas Dievo Gailestingumo paveikslas, pradėtas švęsti Gailestingumo sekmadienis, pradėta kurti nauja vienuolija, šiandien žinoma kaip Gailestingojo Jėzaus seserų kongregacija. Pal. kun. M. Sopočkos paskatinta ses. Faustina pradėjo rašyti dienoraštį, kuris šiandien yra viena žinomiausių mistinės patirties knygų pasaulyje.

2000 m. popiežius Jonas Paulius II paskelbė ses. Faustiną šventąja. Šiandien apsilankę name, kuriame gyveno šv. Faustina, galite susikaupti, pasimelsti ir dalyvauti Dievo gailestingumo renginiuose.

Aušros vartų koplyčia

Aušros vartai – šiandien viena svarbiausių istorinių ir religinių vietų Vilniuje. Ne tik pačioje koplytėlėje, bet ir gatvėje prie vartų būriuojasi tikintieji ir turistai, besigrožintys ypatingu vaizdu – Gailestingumo Motinos paveikslu.

Pradžioje buvę tik vieni iš miesto vartų, XVI a. atiduoti karmelitams Aušros vartai tapo Dievo Motinos koplyčia. Čia vietą rado Švč. Mergelės Marijos paveikslas. XVII a. pirmoje pusėje nutapytas, vėliau auksuoto sidabro aptaisais papuoštas paveikslas turi gilią, stebuklų apgaubtą istoriją. Tai liudija daugybė žmonių paaukotų votų.

Aušros Vartų Gailestingumo Motina nuo seniausių laikų vienija visų tautų ir konfesijų tikinčiuosius.

Šiandien Aušros vartai išlieka ypatinga vieta ne tik maldininkams, bet visiems, ieškantiems Dievo Motinos globos, paramos dvasios kovoje ar išminties sunkių pasirinkimų metu. Apsilankykite Aušros vartuose ir paprašykite savo stebuklo.

Gailestingojo Jėzaus seserų vienuolynas

Pal. kun. M. Sopočkos įkurta katalikiška moterų kongregacija skleidžia Dievo gailestingumą. Gailestingojo Jėzaus seserų tikslas – šlovinti ir skelbti Dievo gailestingumą, melsti jo kitiems ir daryti gailestingumo darbus.

Kongregacija pradėta kurti dar Vilniuje, tačiau dėl Antrojo pasaulinio karo oficialiai įkurta Lenkijoje. 2001 m. seserys atvyko į Vilnių ir įsikūrė buvusio vizitiečių vienuolyno pastato dalyje. Būtent dabartinė vienuolyno koplyčia tarpukariu buvo dailininko Eugenijaus Kazimirovskio studija, kurioje jis pagal ses. Faustinos nurodymus 1934 m. nutapė Gailestingojo Jėzaus paveikslą.

Visa ši teritorija vadinama Išganytojo kalva. Tai tarsi istorinis gailestingumo centras, nes nuo XVII a. čia buvo įsikūrę vizitiečių, misionierių ir gailestingųjų seserų (šaričių) vienuolynai. Šiandien Gailestingojo Jėzaus seserys čia įsteigė hospisą ir slaugo onkologinėmis ligomis sergančius ligonius. Čia galima tiesiogiai patiems prisiliesti prie gailestingumo ir nešti žinią tolyn.

Šv. Dvasios bažnyčia

Dominikonų ordino vienuoliai Lietuvoje apsistojo dar Gedimino laikais, tad medinė bažnytėlė šioje vietoje glaudėsi jau 1321 m., o mūrinė Šv. Dvasios bažnyčia buvo pradėta statyti 1408 m.

Tai viena puošniausių Vilniaus bažnyčių, kur akį traukia įstabi rokokinė puošyba, šešiolika altorių, įspūdingi XVIII a. Adamo Gotlobo Kasparinio sukurti vargonai ir 45 paminklais laikomi paveikslai. Nuo 1986 m. iki 2005 m. čia buvo gerbiamas Dievo Gailestingumo paveikslas.

Įstabi bažnyčios istorija saugo daugybę paslapčių ne tik viduje, bet ir ansamblio požemiuose – čia ilsisi daugybė miestiečių, karų ir epidemijų aukos.

Šv. Dvasios bažnyčioje pamaldos vyksta lenkų kalba, bet čia laukiami visi piligrimai, norintys pajusti šešių šimtų metų dvasingumo aurą.

1993 m. rugsėjo 5 d. bažnyčioje lankėsi popiežius Jonas Paulius II. Dešinėje bažnyčios navoje įrengtas šv. Jono Pauliaus II altorius, kuriame įkomponuotas ir relikvijorius su šio popiežiaus kraujo relikvija.

PAGRINDINĖ LIETUVOS ŠVENTOVĖ

Vilniaus Šv. Stanislavo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika

Svarbiausia visos šalies katalikų šventovė – Vilniaus arkikatedra bazilika – Lietuvos krikšto simbolis. Požemiuose išlikę seniausi XIII–XV a. mūrai ir XIV a. nutapyta seniausia Lietuvos freska, kurioje vaizduojamas Kristaus nukryžiavimas.

Čia ilsisi Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Aleksandras, Žygimanto Augusto žmonų Elžbietos ir Barboros Radvilaitės palaikai, urna su kunigaikščio Vladislovo širdimi. Tokia, kokią matome šiandien, katedra buvo rekonstruota pagal Lauryno Gucevičiaus projektą 1801 m. Katedroje yra vienas vertingiausių ankstyvojo baroko pavyzdžių – Kazimiero koplyčia, kurioje saugomas karstas su šv. Kazimiero palaikais.

Lankytojų dėmesio nuolat sulaukia Goštautų koplyčioje katedroje gerbiamas stebuklais nuo seno garsėjantis Švč. Mergelės Marijos (Sapiegų Madonos) paveikslas. Tai vienas ankstyvųjų popiežiaus karūnomis vainikuotų Marijos paveikslų Europoje (1750 m.).

ŠV. JONO PAULIAUS II KELIAS

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1993 m. rugsėjo 4–8 d. Lietuvos katalikus aplankė didysis piligrimas popiežius Jonas Paulius II. Pirmasis Lietuvoje apsilankęs popiežius skatino priimti Evangeliją kaip išganymo dovaną ir paversti ją kasdienio gyvenimo dalimi.

Šv. Jonui Pauliui II atminti, pagerbti ir padėkoti sukurtas kelias jungia 14 nuo amžių Lietuvoje šventų ir brangių vietų. Vilniuje maršrutas driekiasi nuo Vilniaus arkikatedros bei joje esančios Šv. Kazimiero koplyčios, tuomet – link Dievo Gailestingumo šventovės, Aušros Vartų koplyčios ir Šv. Teresės bažnyčios, Kalvarijų Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios su Kryžiaus keliu ir Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios. Verta apsilankyti ir Šv. Dvasios bažnyčioje, kurioje popiežius susitiko su lenkiškai kalbančiais tikinčiaisiais – čia galima pagerbti šv. Jono Pauliaus II relikviją.

POPIEŽIAUS PRANCIŠKAUS VIZITAS

Popiežius Pranciškus savo vizitu 2018 m. rugsėjo 22–23 d. skelbia padrąsinimo žinią Lietuvai. Tai proga dvasiškai atsinaujinti, apmąstyti popiežiaus keliamus klausimus.

Popiežius Pranciškus keliauja papamobiliu, susitinka su jaunimu Vilniaus katedros aikštėje, be to programoje įtrauktas apsilankymas Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, koplyčioje bei Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje. Popiežiaus vizito šūkis „Kristus Jėzus – mūsų viltis“ kviečia žmones su krikščioniška viltimi kreipti žvilgsnius į ateitį.

LOBYNAS

Bažnytinio Paveldo muziejus

Vilniaus katedros lobynas – pats seniausias ir gausiausias iš visų LDK bažnyčiose saugotų lobynų. Jis pradėtas kaupti iškart po 1387 m. atlikto Lietuvos krikšto ir Vilniaus arkikatedros įsteigimo, tad jo istorija atspindi visą LDK gyvavimo laikotarpį. Čia sukaupta gausi ir įspūdinga auksakalystės šedevrų kolekcija – monstrancijos, bažnytinės taurės, relikvijoriai, daug bažnytinių drabužių ir gobelenų. Nors lobynas nukentėjo per daugybę karų, tačiau jis buvo nuolat papildomas.

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, 1939 m. lobynas buvo paskubomis paslėptas ir atrastas visai netyčia tik 1985 m. restauruojant šventovę – 189 vertybės suregistruotos specialiame akte. Nuo 2009 m. Vilniaus katedros lobynas atvertas visuomenei ir dabar demonstruojamas Bažnytinio paveldo muziejuje, tačiau įspūdingi liturginiai daiktai ir šiandien skolinami bei naudojami mišioms Vilniaus arkikatedroje. Čia taip pat nuolat vyksta įvairios parodos ir vis atnaujinamos ekspozicijos.

Lobyno puošmena – Vilniaus vaivados, LDK kanclerio Alberto Goštauto dovanotas kryžiaus formos krištolinis šv. Eustachijaus relikvijorius ir Geranainių Šv. Mikalojaus bažnyčiai dovanota monstrancija.

ŠV. JOKŪBO KELIAS

Nors garsiausias Šv. Jokūbo kelias driekiasi Ispanijoje, tačiau 2016 m. Lietuva įsijungė į Europos Šv. Jokūbo kelių tinklą, pažymėdama bendras Europos krikščioniškas šaknis. Lietuvoje galima aplankyti 32 šv. Jokūbo simboliu – kriaukle – pažymėtas vietas: 11 Šv. Jokūbo bažnyčių ir kitas šventoves. Per šias senovines, maldų pripildytas vietas kiekvienas piligrimas gali nutiesti savo maršrutą, taip pat pakeliui stebėti medinius kryžius. 500 km per visą Lietuvą nuo Latvijos ir Rusijos iki Lenkijos sienos besidriekiantis kelias – gyvas socialinis, kultūrinis, ekonominis organizmas. Stotelėse piligrimų ir žygeivių patogumui veikia piligrimų nakvynės, maitinimo įstaigos.

Vilniuje taip pat galima aplankyti Šv. Jokūbo kelio objektus – Aušros Vartų koplyčią, Šv. Teresės bažnyčią, Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčią bei dominikonų vienuolyną.

Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia bei Dominikonų vienuolynas

Pirmoji bažnyčia Lukiškėse funduota 1642 m., Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo dieną – gegužės 1-ąją. Specialiai įrengtame altoriuje šalia centrinio altoriaus gerbiamas stebuklais pagarsėjęs, ant medžio tapytas Lukiškių Dievo Motinos paveikslas.

1844 m. dominikonai buvo iškeldinti, sovietmečiu bažnyčią buvo planuojama griauti, bet, nors ir apleistą, ją pavyko išsaugoti. 1992 m. ją grąžinus tikintiesiems, po metų vienuolyne apsigyveno atsikūrę dominikonai. Čia įsteigtas Baltarusijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos dominikonų generalinio vikariato centras.

Vilniaus kariljonas

Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje yra didžiausias Baltijos šalyse kariljonas, kurį sudaro net 61 varpas, mažiausio jų svoris – 8 kg, didžiausio – 3 360 kg. Bažnyčios bokštas idealiai tinka šiam instrumentui. Varpus išliejo ir 2015 m. kariljoną įrengė garsi Asteno (Nyderlandų Karalystė) varpų liejykla „Royal Eijsbouts“, puoselėjanti senas varpų liejimo tradicijas. Varpų skambėjimas lydi ne tik religines šventes, bet ir valstybinius minėjimus, svarbius istorinius įvykius. Kariljonu skambinama labai įvairi muzika – nuo paprastų liaudies dainų iki sudėtingų klasikinių, šiuolaikinių, virtuozinių, religinių kūrinių.

VILNIAUS ŠVENTIEJI

Šv. Kazimieras – Lietuvos globėjas

Dangiškasis Lietuvos globėjas, LDK ir Lenkijos karalaitis šv. Kazimieras garsėjo pamaldumu būdamas gyvas, o po mirties jo kapas tapo maldininkų traukos centru: tikėdami karalaičio šventumu, žmonės čia ateidavo prašyti užtarimo, patirdavo malonių. 1602 m. Kazimiero kultas buvo patvirtintas, o šv. Kazimieras tapo pirmuoju Lietuvos šventuoju. Jo palaikai ilsisi puošniausioje Vilniaus arkikatedros Šv. Kazimiero koplyčioje, verta apsilankyti ir Šv. Kazimiero bažnyčioje – pirmojoje ir seniausioje barokinėje bažnyčioje Vilniuje. Šv. Kazimiero minėjimo dienai (kovo 4 d.) skirta artimiausią savaitgalį Lietuvoje vyksta Kaziuko mugė.

Pirmieji Vilniaus krikščionys kankiniai

Manoma, kad Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo dvarui priklausę pagonys Antanas, Jonas ir Eustachijus įtikėjo ir buvo pakrikštyti stačiatikių pastoriaus Nestoro. 1347 m. jie buvo nukankinti nepaklusę nurodymams atsisakyti savo tikėjimo. 1547 m. trys kankiniai buvo oficialiai paskelbti stačiatikių šventaisiais. 1969 m. popiežius Paulius VI juos įtraukė į Romos katalikų bažnyčios šventųjų sąrašą. Šiuo metu jų relikvijos gerbiamos Vilniaus Šv. Dvasios cerkvėje. Kasmet birželio 26 d. stačiatikiai švenčia šių relikvijų perkėlimo šventę – specialių pamaldų metu atveriamas relikvijorius. Tikima, kad stačiatikių kankinių relikvijos turi gydomąją galią.

Juozapatas Kuncevičius

Jau prieš 400 metų Juozapatas Kuncevičius pradėjo ekumeninį darbą stengdamasis suvienyti Katalikų ir Stačiatikių bažnyčias. Savo kelią jis pradėjo Vilniuje, kur siekdamas mokslo įstojo į Vilniaus akademiją, o vėliau tapo Vilniaus bazilijonų vienuolyno archimandritu. Tiek Lietuvoje, tiek jau būdamas Polocko arkivyskupu Juozapatas Kuncevičius aktyviai gynė ir tvirtino stačiatikiškas bendruomenes bei atkūrė vienybę su Roma. Dėl aktyvaus krikščionių vienijimo 1623 m. jis buvo nužudytas. 1867 m. popiežiui Pijui IX paskelbus, Juozapatas Kuncevičius tapo pirmuoju unitų šventuoju. Jis palaidotas Šv. Petro bazilikoje Romoje, o šventojo palaikai gerbiami įvairiose Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos vietose.

TRIJŲ KRYŽIŲ KALNAS

Kalnų parkas

Trijų kryžių paminklas skirtas septyniems kunigaikščio Algirdo laikų Vilniaus kankiniams pranciškonams atminti. Jis pastatytas ant Kreivojo kalno, dar vadinamo Plikuoju, o dabar – Trijų kryžių kalnu. Betoninį Trijų kryžių paminklą 1916 m. suprojektavo žymus architektas Antanas Vivulskis. 1950 m. sovietų valdžia šį paminklą susprogdino. Jo nuolaužas galima pamatyti kalno papėdėje. Dabartiniai Trys kryžiai atstatyti 1989 m., prieš pat atkuriant Lietuvos nepriklausomybę.

KALVARIJŲ KRYŽIAUS KELIAS

Vilniaus Kalvarijų ištakos siekia XIV a., o Kryžiaus kelias pastatytas XVII a. kaip padėka Viešpačiui už pergalę prieš kazokų kariuomenę. Tai – vienas didžiausių Kryžiaus kelių kompleksų Europoje, besidriekiantis 7 km.

Kaip ir prieš šimtus metų, taip ir dabar maldininkai eina pėsti, kad galėtų atkartoti Kristaus kančios kelią. Per Sekmines čia kalnelius pripildo graudžios piligrimų giesmės, o vasarą Vilniaus pasauliečiai pranciškonai kviečia pirmąjį mėnesio penktadienį 15 val. kartu apmąstyti Jėzaus kančią einant jo keliu.

Vilniaus Kalvarijos suskirstytos į dvi dalis ir atkartoja Jėzaus laikų Jeruzalės topografiją ir orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu. Suėmimo kelią nuo Paskutinės vakarienės kambario iki Ketvirtųjų senojo miesto vartų sudaro 20 stočių, kurias žymi 8 mūrinės koplyčios, tiltas per Kedrono upelį, 1 mūriniai ir 7 mediniai vartai, o Kryžiaus kelią nuo Piloto rotušės iki Golgotos kalno – 15 stočių, kurias žymi 12 mūrinių koplyčių ir 3 pačioje bažnyčioje įrengtos stotys.

Be to, galima eiti ir Marijos takeliais, kuriuos sudaro 12 stočių, jie eina priešinga Kristaus kančios Keliui kryptimi. Kalvarijų Kryžiaus kelias įtrauktas į Šv. Jono Pauliaus II kelią Vilniaus arkivyskupijoje.

RENGINIAI

• Kovo 4 d. – šv. Kazimiero iškilmės (Vilniaus arkikatedra)
• Savaitė po šv. Velykų – Dievo gailestingumo savaitė (Dievo Gailestingumo šventovė)
• Septintas sekmadienis po šv. Velykų – Sekminės (Vilniaus Kalvarijų Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia)
• Lapkričio 16 d. (savaitė) – Aušros Vartų Gailestingumo Motinos atlaidai (Aušros Vartų koplyčia).
SAKRALINĖS MUZIKOS KONCERTAI
• Nemokami vargonų muzikos koncertai vyksta Šv. Kazimiero bažnyčioje: nuo gegužės iki spalio mėn. kiekvieną
antradienį 18.30 val., nuo lapkričio iki balandžio mėn. kiekvieną sekmadienį 13.00 val.
• Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje įrengtas didžiausias Baltijos šalyse kariljonas, kurio skambėjimą galima
išgirsti kasdien 12.55 val. Senovinė viduramžių dominikoniška giesmė „Salve Regina“ skamba 19.30 val.
• „Vox organi Cathedralis“ vasaros koncertai Vilniaus arkikatedroje bazilikoje ketvirtadieniais, 12 val.

ŠV. KRISTOFORAS – VILNIAUS GLOBĖJAS

Šv. Kristoforas (gr. „Kristų nešantis“) Viešpačiui tarnavo nešdamas per upę keleivius. Per savo gyvenimą jis padėjo atversti apie 48 tūkst. nusidėjėlių, o po mirties tapo sodininkų, knygrišių, jūrininkų, tiltininkų ir keltininkų globėju. Tikima, kad jis saugo nuo nelaimių įvairiose kelionėse, taigi laikomas keliautojų globėju.

1330 m. suteiktame Vilniaus miesto herbe šv. Kristoforas brenda vandeniu, pasirėmęs lazda, ant pečių neša vaikelį Jėzų, kuris viena ranka laimina, o kitoje laiko Žemės rutulį. Rekonstruojant Vilniaus rotušę 1938 m. virš atsarginio įėjimo buvo įrengtos dekoratyvinės grotelės, vaizduojančios miesto simbolį šv. Kristoforą, o šiandien miesto herbą galima pamatyti ir virš rotušės durų. Sovietmečiu šv. Kristoforo herbas buvo uždraustas.

Šv. Kristoforo vardas Lietuvoje įamžintas 1994 m. – įkurtas Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. Nuo 1998 m. labiausiai miestui ir miestiečiams nusipelniusiems Vilniaus gyventojams kasmet įteikiamas Šv. Kristoforo apdovanojimas. Šiandien Vilniuje galima rasti tris šv. Kristoforo skulptūras. Bene seniausia Vilniuje šv. Kristoforo skulptūra yra Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje. Šv. Mikalojaus bažnyčios kieme stovi granitinė Antano Kmieliausko skulptūra „Šv. Kristoforas“, sovietmečiu simbolizavusi Lietuvos laisvę, o priešais Seimą esantį Kristoforą sukūrė Kazys Kisielius.

NAUDINGA INFORMACIJA

Vilniaus piligrimų centras

Dominikonų g. 6
piligrimai@vilnensis.lt
Darbo laikas: I–V 9:00-18:00
Paslaugos:
• Informacija apie piligrimystę Vilniuje
• Pagalba organizuojant piligrimines keliones, užsakant nakvynę

Piligrimo pasas

Vilniaus piligrimo pasą galite atsisiųsti iš http://cityofmercy.lt. Pasą galite atsispausdinti prieš kelionę ir paprašyti uždėti spaudus Vilniaus bažnyčiose, Piligrimų centre arba Vilniaus turizmo informacijos centruose.

Kada geriausia atvykti

Nuo balandžio pabaigos iki rugsėjo vidurio dienos maloniai šiltos, todėl keliautojai dažnai renkasi šiuo metu lankyti Vilnių. Keliaujant žiemą ir ankstyvą pavasarį orai ne tokie malonūs – minusinė temperatūra, galimos šlapdribos. Pavasarį, vasarą ir rudenį rekomenduojama turėti nuo lietaus saugančius drabužius, skėtį.

Apgyvendinimas

Vilniuje yra vienuolynų ir svečių namų, kuriuose gali apsistoti pavieniai piligrimai ir jų grupės. Daugelyje šių vietų yra bendruomenių teminiams savaitgaliams, rekolekcijoms, mokymams, konferencijoms tinkamos erdvės. Vilniaus arkivyskupijos viešbutis „Domus Maria“ įkurtas buvusiame Vilniaus basųjų karmelitų vienuolyne visai greta Aušros Vartų Dievo Gailestingumo Motinos koplyčios. Vilniaus arkivyskupijos Trinapolio rekolekcijų namai veikia buvusiame trinitorių vienuolyne Verkių regioninio parko ir Vilniaus Kalvarijų Kryžiaus kelio apsuptyje.

Bagažas

Bagažo saugojimo paslaugos teikiamos Vilniaus autobusų ir geležinkelių stotyse, viešbučiuose. Piligrimai savo kuprines gali palikti ir Piligrimų centre, darbo valandomis.

Šv. Mišių laikas bažnyčiose

Šv. Mišių laiką lietuvių ir užsienio kalbomis galite rasti bažnyčiose, jų interneto puslapiuose arba Vilniaus arkivyskupijos interneto puslapyje www.vilnensis.lt.

Piligrimu-EN-1

Atsisiųsti leidinį