Siekdami užtikrinti efektyvesnį interneto svetainės veikimą, naudojame slapukus. Tęsdami naršymą interneto svetainėje sutinkate, kad Jūsų kompiuteryje būtų įrašomi slapukai.

Lietuviška virtuvė

Nuotraukos: restoranas “Senoji trobelė”

Lietuviškos virtuvės ypatumai

Amžiams bėgant lietuviai sukūrė unikalią patiekalų paletę, kurią įtakojo įvairių tautų kultūra. Išskirtinis lietuviškos virtuvės bruožas yra gausybė valgių iš bulvių. Žymiausias jų yra cepelinai, dideli virtų ir tarkuotų bulvių kukuliai su maltos mėsos arba varškės įdaru. Kiti tradiciniai bulvių patiekalai yra įvairūs kugeliai ir bulvių salotos, bulviniai blynai iš tarkuotų arba virtų bulvių (kartais – su mėsos įdaru), virtiniai su grybų ar uogų įdarais. Turbūt egzotiškiausias lietuvių patiekalas yra vėdarai – tarkuotomis bulvėmis įdarytos kiaulės žarnos, kepamos krosnyje arba orkaitėje.

Svarbią vietą lietuvių virtuvėje užima koldūnai arba virtiniai iš tešlos su mėsos, grybų, uogų arba varškės įdaru. Viena įdomesnių koldūnų versijų yra „tinginiai“ – pusmėnulio formos virtiniai su šviežių trintų mėlynių įdaru. Daugelyje lietuviškų restoranų galima paragauti kibinų ir čeburėkų, atėjusių iš karaimų virtuvės. Mėgstami yra ir įvairiausi miltiniai blynai, tiek su vaisių ar uogų įdarais, tiek „be nieko“, kepami iš ant mielių užaugintos tešlos ir dažomi į grietinę ar uogienes. Užkandžiams siūloma marinuota arba sūdyta silkė su virtomis bulvėmis, įvairūs varškės arba fermentiniai sūriai, karšto arba šalto rūkymo kumpiai ir dešros. Lietuviai taip pat žino daugybę grybinių patiekalų receptų. Grybai dedami į padažus, naudojami kaip įdaras, patiekiami prie mėsiškų valgių.

Sriubos Lietuvoje taip pat mėgstamos. Jos verdamos iš daržovių, mėsos, paukštienos, žvėrienos ir net alaus. Viena įdomiausių lietuviškų sriubų yra šaltibarščiai, gaminami iš burokėlių, kefyro, žalumynų, kiaušinių. Populiariausi šaltibarščiai būna karštomis vasaros dienomis.

Savitus patiekalus turi kiekvienas Lietuvos regionas, todėl kartais sakoma, kad yra ne viena, o daug lietuviškų virtuvių. Aukštaičiai garsėja miltiniais patiekalais – blynais, virtiniais, koldūnais. Dzūkų „specializacija“ nuo seno yra patiekalai iš grybų. Suvalkiečiai gamina daug mėsiškų patiekalų, taip pat – skilandžius, dešras, kumpius. Daugelis žemaitiškų valgių yra iš bulvių, kastinis ar žemaičių blynai mėgstami visoje Lietuvoje.

Leidinys apie lietuvišką virtuvę „Lietuva. Paragauk! Pamilk!“

LIETUVA: VIETINĖ GASTRONOMIJA

Projektas „Patrauklios Europos turistinės vietovės“ (angl. „European Destinations of Excellence“ – EDEN) bendrai finansuojamas Valstybinio
turizmo departamento prie Ūkio ministerijos ir Europos Komisijos. Tai projektas, skatinantis tvarios turizmo plėtros modelius Europos Sąjungoje.
Jis pagrįstas kasmečiais nacionaliniais konkursais, kurių metu kiekvienoje dalyvaujančioje šalyje išrenkama po vieną „patraukliausią turizmo vietovę“. 2015 m. EDEN tema – turizmas ir vietinė gastronomija.
EDEN PROJEKTO „LIETUVOS TURIZMO TRAUKOS VIETOVĖ 2015. TURIZMAS IR VIETINĖ GASTRONOMIJA” NUGALĖTOJŲ DEŠIMTUKAS:

Leidinys apie projektą „Lietuva: vietinė gastronomija“

I vieta
ŠAKOTIS – LIETUVOS VIZITINĖ KORTELĖ, Druskininkų sav.

II vieta
ŽAVUS VAISIŲ VYNO KRAŠTAS – ANYKŠČIAI

III vieta
PAKRUOJIS – LIETUVIŠKO ALAUS TRADICIJŲ SOSTINĖ

IV vieta
ZANAVYKŲ RAGAUČIUS – MAISTO TRADICIJOS IŠ ZANAVYKŲ KRAŠTO, Šakiai

V vieta
KULINARINIS KRUIZAS ŽUVIES KELIAS, Klaipėdos r.
VI vieta
PAMARIO ŽUVĖJŲ GILIUKIAI, Šilutės r.

VII vieta
MEDAUS SLĖNIS, Jurbarko r.

VIII vieta
DZŪKŲ BANDOS, Alytaus r.

IX vieta
ŽUVIENĖ – TAUTINIO PAVELDO PRODUKTAS IŠ RYTŲ AUKŠTAITIJOS,Ignalinos r.

X vieta
AGURKŲ ŠVENTĖ – GIMUSI IŠ ISTORIJOS IR TRADICIJOS, Kėdainiai